Svečiai susitiko su rajono vadovais, Turizmo informacijos centro direktore M. Garejeva, vėliau bendravo su Ignalinos, Molėtų, Anykščių, Visagino, Švenčionių turizmo paslaugų teikėjais. Pristatė paramos galimybes, atsakė į klausimus.
Susitikimų metu akcentuota, kad turizmas mūsų šalyje pradedamas suvokti kaip ekonomikos šaka ir prioritetinė sritis, kurią būtina įtraukti į nacionalinius ir regioninius strateginio planavimo dokumentus, taip pat kalbėti apie šios srities vystymo kryptis ir ieškoti finansavimo galimybių ateities projektams įgyvendinti. Kaip sakė viceministrė, 2014-20 m. finansavimo programa baigėsi, todėl nuo kitų metų reikia suformuluoti ir numatyti naujus turizmo prioritetus ir siekius. Minėta, kad kitame ES finansinės paramos laikotarpyje svarbų vaidmenį vaidins regionų tarybos. Kalbėta apie iššūkius ir sudėtingą situaciją COVID-19 pandemijos akivaizdoje, nes turizmo sektorius kartu su aviacija nukentėję labiausiai. „Keliauk Lietuvoje“ administruojamas projektas „Medikų atostogos“, kurio vertė – 10 mln. eurų, kaip tik ir siekia paskatinti vietinį turizmą, paremti verslą.
Susitikimo su Ignalinos savivaldybės atstovais metu buvo pristatyta šio išskirtines gamtos sąlygas turinčio krašto turizmo srities specifika ir lūkesčiai. Meras Justas Rasikas akcentavo, kad Ignalina nekeičia savo pagrindinės – turizmo plėtros – krypties ir planų anksčiau ar vėliau tapti kurortu. Meras kalbėjo apie Lietuvos žiemos sporto centro gaivinimo planus, remonto darbus Ignalinos sporto ir pramogų centre, sanatorinių paslaugų plėtrą, sporto ir visai neišnaudojamą kultūrinį turizmą. Jo nuomone, Ignalinos kraštas turi ką parodyti ir parduoti. Tai ir mūsų tautosakos, ir tautodailės lobynas, kuris gali virsti įdomiomis ir patraukliomis edukacijomis, renginiais. Kaip atskira sritis – plėtotinas žvejybinis turizmas. Meras J. Rasikas sakė, kad artimiausiu metu planuojamas susitikimas su kitų kurortinių teritorijų vadovais ir aptarti rūpimus klausimus bei bendradarbiavimo galimybes.
„Keliauk Lietuvoje“ direktorius D. Morkvėnas pažymėjo, kad pagal savo gamtinį potencialą Lietuvoje išsiskiria keturios vietovės – Druskininkai, Birštonas, Anykščiai ir Ignalina, todėl šių savivaldybių dėmesys turizmo sričiai turi būti prioritetinis, o jau pasiekimai priklausys tik nuo pačių savivaldybių įdirbio.
Aptarta apgyvendinimo paslaugų teikimo ir kaimyninių savivaldybių bendradarbiavimo dėl apgyvendinimo paslaugų derinimo su kitomis turizmo paslaugomis svarba siekiant prailginti viešnagės regione trukmę ir padidinti pajamas iš turizmo. Taip pat iškelta apgyvendinimo įstaigų ir lankytinų objektų lankymo statistikos problema – šiuo metu surenkama tik dalis duomenų apie apgyvendinimo įstaigose apsistojančius turistų srautus. Tuo tarpu, turistų srautai lankytinuose objektuose, kurie yra nemokami, yra nefiksuojami. Šį klausimą kėlė ir savivaldybės vadovai, ir turizmo paslaugų teikėjai. Kaip sakė D. Morkvėnas, jei apgyvendinimo įstaiga nėra licenzijuota, jos lankytojai nepatenka į oficialią statistiką. Lietuvoje yra apie 900 tokių įstaigų. Jis pastebėjo, kad Ignalinos rajone yra tik 150 „oficialių“ lovų. Turistų skaičius rodo tam tikrą ekonomikos lygį ir tai tiesiogiai įtakoja naujų verslų atėjimą. Pažymėta, kad verslo pritraukimas ir tam reikalingas turizmo situacijos monitoringas yra tiesioginis savivaldybės interesas.
Ignalinos rajono turizmo verslo atstovai siūlė daugiau dėmesio skirti išskirtiniams objektams, tokiems kaip unikalus Senosios bitininkystės muziejus, Lietuvos žiemos sporto centras, arba skirti ženklias lėšas vieno didelio objekto atsiradimui, aplink kurį galėtų kurtis įvairias paslaugas siūlantys verslai.
Viceministrė Vitalija Jankauskaitė-Milčiuvienė linkėjo visiems susitikimo dalyviams daugiau bendrauti tarpusavyje, gryninti svarbiausias regionų sritis ir būti atkakliems siekiant jų vystymo.
Atsiliepimai