Paskutinę pavasario dieną kviečiame išlydėti su ypatinga muzika!

Išgirsime mūsų tautos genijaus M. K. Čiurlionio muziką, kuri suskambs dar didingiau, bei smuikininko, dirigento, Šiaulių kamerinio orkestro „Camerata Solaris“ meno vadovo V. Čepinskio kompozicijas. Jas atliks V. Čepinskio vadovaujamas orkestras bei violončelininkė Elena Daunytė.

Publika pirmiausia išgirs M. K. Čiurlionio Styginių kvartetą c-moll, V. Čepinskio aranžuotą styginių orkestrui. M. K. Čiurlionis šį styginių kvartetą parašė 1901 m., kol dar mokėsi Vokietijoje. Antroje XX a. pusėje kūrinys tapo neatsiejama dalimi kvartetų repertuare. 2020 m. V. Čepinskis nusprendė parašyti kvarteto versiją, pritaikytą styginių orkestrui. Jis gerokai medžiagą išplėtojo, t. y. pridėjo papildomų natų, nekeisdamas originalo, todėl faktūra tapo gerokai sodresnė. Kadangi kvartetas neturėjo keturių dalių ir baigdavosi trečiąja dalimi, Menuetu, jis perrašė dalį medžiagos iš pirmos dalies ir tokiu būdu „uždarė ratą“. V. Čepinskis tiki, kad ši versija išpopuliarės tarp styginių orkestrų.

V. Čepinskio kūrinys „Infinitum“, siuita violončelei ir styginių orkestrui, kompozitoriaus Algirdo Martinaičio buvo vienu prisėdimu dukart perklausytas ir įvertintas kaip puikus ir neabejotinos aukštos vertės. „Iškart matai, jog tai tikro muzikanto, o ne garsų preparuotojo darbas“, – teigė kompozitorius. Muzikologas Viktoras Gerulaitis teigė: „šiandien drąsiai sakau: tai esmingai vertinga kūryba. Ji akiplėšiškai akivaizdžiai išsiskiria iš Lietuvos ir Europos moderniosios muzikos tuo, kad yra atvirai romantinio stiliaus […] labai nuoširdžiai išreiškia turtingas nuotaikas, emociją ir mintis, kurios ne tik jaudina, bet ir leidžia kontempliuoti. Atvirai ir viešai (bet ne vulgariai) demonstruoti intymiausias emocijas gali tik drąsus ir nepriklausomas menininkas ir žmogus.“

Štai siuitos „Infinitum“ programa. Pirmoji dalis: Amžinasis judėjimas. Debesys plaukia dangumi. Tamsios eglių viršūnės. Besileidžianti saulė. Noras sustabdyti akimirką. Deja… Antroji dalis: Somnium (Sapnas). Leidiesi į sapnų pasaką. Ramybė apgaubia tave. Kvėpavimas rimsta. Lūpų kampučius papuošia vos pastebima šypsena. Trečioji dalis: De Facto. Prabudimas. Baisios realybės suvokimas. Tolumoje pasirodo Mirties siluetas. „Ateinu tavęs aš pasitikti, pasiruoški tu mane priimti.“ Prasideda kova su neišvengiamybe. Bėgimas nuo mirties debesies. Kūnas stingsta, širdis daužosi, kojos neklauso. Suvoki, jog Mirties traukinys vejasi. „Tiku taku, tiku taku, tavo laikas jau išseko. Tiku taku, tiku taku, pasiruoški pasitikti.“ Širdis plyšta iš skausmo! Siela šaukiasi pagalbos! Mirtis, šaltakraujiškai su baisia šypsena, artinasi. Dingsti Mirties juodame šaltame glėbyje… Paskutiniai širdies dūžiai. Žemiškojo kelio pabaiga. Ketvirtoji dalis: Sakramento (Prisikėlimas). Prabudimas. Atsargus apsižvalgymas. Iš lėto Siela pradeda Dangiškąją kelionę… Tolumoje girdimas varpų skambesys. Nuostabi šviesa suspindi. Pagaliau… Susitikimas su Kūrėju. Siela atsiduoda Kūrėjo valiai. Vardan Dievo Tėvo ir Sūnaus, ir Šventosios Dvasios. Amen. Paskutinis atodūsis. Susitaikymas.

Galiausiai koncerte nuskambės „66,9“, V. Čepinskio kūrinys smuikui ir violončelei, skirtas atminti kompozitoriui V. Bartuliui.

Šiaulių kamerinis orkestras „Camerata Solaris“ įkurtas 1989 m. Chronologiškai jis yra atsiradęs trečias Lietuvoje – po Lietuvos kamerinio (1960 m.) ir Kauno kamerinio (1970 m.) orkestrų. Šiaulių kamerinis orkestras gimė Jono Lamausko iniciatyva, pertvarkius buvusį Šiaulių liaudies simfoninį orkestrą, kuris pokario Lietuvoje 1958 m. buvo įkurtas pedagogo, kompozitoriaus Liudo Andriulio.

Dauguma naujo orkestro artistų grojo iki tol egzistavusiame Liaudies simfoniniame orkestre. Didžioji jų dalis – Šiaulių Sauliaus Sondeckio menų gimnazijos ir Šiaulių miesto bei apskrities muzikos mokyklų dėstytojai ir mokytojai.

Pirmasis orkestro vadovas buvo ilgametis Šiaulių konservatorijos (dabartinės Šiaulių Sauliaus Sondeckio menų gimnazijos) direktorius, Šiaulių miesto garbės pilietis Jonas Lamauskas. Nuo 2005 m. orkestrui vadovavo Lietuvos kamerinio orkestro ir Naujalio simfoninio orkestro artistas Borisas Traubas. Nuo 2007 iki 2016 m. orkestro vadovas buvo Kauno valstybinio muzikinio teatro dirigentas Jonas Janulevičius, o nuo 2016 m. orkestrui vadovavo talentingas jaunosios kartos dirigentas Ričardas Šumila. Prie orkestro dirigento pulto yra stovėję žymiausi Lietuvos dirigentai: J. Domarkas, S. Sondeckis, R. Šervenikas, M. Pitrėnas, V. Viržonis, latvis J. Resnis, vokietis G. Maisas.

Orkestras bendradarbiauja su Lietuvos chorais, lietuvių ir užsienio iškiliais solistais: vokalistais – G. Skėryte, A. Krikščiūnaite, E. Kaniava, A. Janutu, L. Gubaidulina, R. Vaicekauskaite, V. Miškūnaite, perkusininku P. Giunteriu, arfininke J. Daunyte ir kt. Glaudūs ryšiai orkestrą sieja ir su Vokietijos menininkais: pasaulinio masto violončelininku D. Geringu, pianiste I. Gabbe, pianistu ir dirigentu L. Dorfmanu.

Orkestro repertuare vyrauja baroko, klasicizmo ir romantizmo epochų kūriniai. Nevengiama ir naujausiųjų laikų muzikos: nuo A. Piazzollos iki A. Piarto. Orkestras pirmasis atliko šiauliečių A. Bružo, J. Kebliko kūrinius. Šiaulių kamerinis orkestras neretai pasirodo kartu su Šiaulių bigbendu, tuo būdu sudarydami vienintelį Lietuvoje simfodžiazo orkestrą!

Orkestras koncertuoja Šiauliuose ir kituose Lietuvos miestuose, yra gastroliavęs Vokietijoje, Italijoje, Lenkijoje, Belgijoje, Švedijoje. Kviečiamas pasirodyti ir Lietuvos festivaliuose: 1991 m. dalyvavo Šiaulių tarptautinės bažnytinės muzikos, 2018 m. – Paežerių dvaro muzikos festivalių koncertuose.

Nuo 2019 m. Šiaulių kamerinio orkestro meno vadovas ir dirigentas – garsus smuikininkas Vilhelmas Čepinskis. Nuo 2021 m. liepos mėnesio Šiaulių kamerinis orkestras jo iniciatyva pakeitė savo pavadinimą į „Camerata Solaris“. Orkestro koncertmeisterė – Jūratė Stakvilevičienė.

Vilhelmas Čepinskis gimė Kaune, operos dainininkės Kristinos Čepinskienės ir smuikininko dirigento Stanislavo Čepinskio šeimoje. Tėvų namuose nuolat skambėjo muzika, todėl sūnaus profesijos pasirinkimas nebuvo paslaptis. Jis susiejo savo gyvenimą su muzika.

Koncertuoti pradėjo dar būdamas septynerių – 1984 m. grojo Kauno filharmonijoje, 1987 m. pirmą kartą griežė su Lietuvos nacionaliniu simfoniniu orkestru. 1991 m. smuiko virtuozas Ispanijos karalienės buvo apdovanotas „Kartu už taiką“ medaliu už meno sklaidą Europoje.

1994–1997 m. studijavo Juilliard muzikos akademijoje Niujorke. 1998 m. buvo išrinktas įsimintiniausiu Kauno miesto menininku. Solinius koncertus bei koncertus su orkestru grojo visoje Europoje, Dominikos Respublikoje, JAV. 2003 m. buvo garbingai apdovanotas Riterio kryžiumi „Už nuopelnus Lietuvai“. 2004 m. subūrė trylikos styginių instrumentų kamerinį orkestrą, kuriame grojo jauni, talentingi muzikantai iš visos Lietuvos. 2005 m. šiam kolektyvui suteiktas „Camerata Klaipėda“ vardas.

Smuikininkas yra įrašęs 16 kompaktinių plokštelių, kurios liudija sukauptą klasikinį smuiko muzikos repertuarą. Vilhelmo Čepinskio griežimas įvertintas svarbiais apdovanojimais.
Vilhelmas yra įtrauktas į geriausių pasaulio smuikininkų 50-uką.

Lordas Yehudi Menuhin apie V. Čepinskį sakė taip: „Labai talentingas jaunuolis. Jis ne tik puikus virtuozas, bet ir labai aukštos kultūros smuikininkas. Jo grojimas sukėlė man asociacijas su fantastišku J. Heifetzo muzikavimu. Tikiu, kad jis sėkmingai tęs J. Heifetzo išpuoselėtas ir į nepaprastas aukštumas iškeltas grojimo tradicijas. Tiesa sakant, jau seniai negirdėjau taip jaudinančiai grojančio jauno žmogaus“.

Modestas Pitrėnas, Lietuvos Nacionalinio simfoninio orkestro meno vadovas ir vyr. dirigentas, Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatas sako, kad „nuo ankstyvos vaikystės V. Čepinskis buvo ir yra vienas didžiausių vardų Baltijos kultūriniame pavelde“.

Violončelininkė Elena Daunytė – daugelio tarptautinių konkursų laureatė bei Grand Prix laimėtoja, Čiurlionio kvarteto bei šeimyninio seserų ansamblio „Regnum Musicale“ narė. Kaip solistė arba kamerinės muzikos interpretatorė yra pasirodžiusi įvairiuose konkursuose, festivaliuose, meistriškumo kursuose. Jų geografija driekiasi nuo Latvijos, Vokietijos, Šveicarijos, Kroatijos, Rusijos, Austrijos, Olandijos, Italijos, Ispanijos, Vengrijos, Didžiosios Britanijos iki Hong Kongo, Šanchajaus bei JAV. Kaip solistė yra grojusi su įvairiais Lietuvos ir užsienio orkestrais – Lietuvos Kameriniu orkestru, Lietuvos nacionaliniu, Lietuvos valstybiniu, Rygos, Kauno, Lietuvos muzikos ir teatro akademijos, Karališkojo muzikos koledžo, Halifakso simfoniniais orkestrais ir kt., diriguojant maestro Andrzejui Kosendiakui, Jonathanui Bermanui, Modestui Pitrėnui, Sergejui Krylovui, Sauliui Sondeckiui, Vilmantui Kaliūnui, Martynui Staškui, Nicholasui Simpsonui, Clarckui Rundelliui.

Už aktyvią koncertinę ir konkursinę veiklą bei Lietuvos vardo garsinimą užsienyje violončelininkė ne kartą yra gavusi Lietuvos Respublikos prezidento V. Adamkaus ir D. Grybauskaitės padėkas. Už muzikinius pasiekimus Elena taip pat buvo apdovanota Karalienės Mortos premija. Prie violončelininkės sėkmingo augimo ir tobulėjimo, dalyvaujant įvairiuose tarptautiniuose konkursuose bei festivaliuose, prisidėjo ir finansinį palaikymą skyrė S. Karoso fondas, Muzikų rėmimo fondas, klubai „Rotary International“, „Perkūno Rotary“, „Vilniaus Rotary“, muzikė yra daugelį kartų yra vykdžiusi muzikinius projektus bendradarbiaudama su Lietuvos kultūros taryba.

Violončelės meno pagrindų Elena sėmėsi M. K. Čiurlionio menų mokykloje (eksperto Romano Armono klasė), studijavo Karališkajame Šiauriniame muzikos koledže Mančesteryje (prof. Nicholaso Joneso klasėje) bei Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje (prof. Rimanto Armono klasėje). Atlikėja ne kartą tobulinosi pas tokius violončelės meistrus kaip G. Sollima, D. Geringas, F. Helmerson, T. Svane, K. Georgian ir kt. Violončelininkė aktyviai bendradarbiauja su įvairiais muzikos atlikėjais, bei kolektyvais ir dažnai yra kviečiama atlikti svarbias solines, virtuozines violončelės partijas bei opusus.

Elena taip pat reguliariai yra kviečiama atlikti solines violončelės partijas „Vilniaus“ bei „Gaidos“ festivaliuose kartu su Lietuvos kameriniu bei Lietuvos Nacionaliniu simfoniniu orkestrais.
Violončelininkė jau kelerius metus semiasi vokalo pagrindų pas profesorių Vladimirą Prudnikovą ir į savo koncertų programas įtraukia balsui skirtus opusus. Atlikėja taip pat eksperimentuoja muzikos violončelei bei vokalui kompanavime, ieško įvairių išraiškos priemonių, dermių bei galimybių šių dviejų instrumentų sintezei išreikšti.