Genovaitės Matiukienės paroda „Etnografinės sodybos“

Genovaitės Matiukienės paroda „Etnografinės sodybos“ veiks rugsėjo 2–27 d. Ignalinos krašto muziejuje.

Apie autorę:

Senojo Lietuvos kaimo sodybų konstravimas, sakralinių kryžių kūrimas iš ornamentuotų medžio lentelių, butelių dekoravimas, dėžučių ir krepšelių puošimas kriauklėmis, paveikslai iš nendrių bei kriauklių Genovaitei Matiukienei (g. 1935 m. Panemunėlyje, Rokiškio r.) tapo užsiėmimu, teikiančiu atgaivą, ramybę, išblaškančiu širdį slegiančias mintis. Gyvenimo išbandymai ir netektys lėmė tai, kad G. Matiukienė atrado savo pomėgį ir talentą. Lemtinga tapo išvyka prie ežero, kur draugės sūnus pririnko kriauklių. „Atsisėdau ir pradėjau jas dėlioti, nežinodama, kodėl taip darau. Netikėtai matau – paveikslėlis“, – tai ir buvo pirmasis moters darbas, sukurtas maždaug 1985 m. niekada iki to G. Matiukienė neužsiėmė jokiais rankdarbiais. 35 metus abu su vyru gyveno prie Duokiškio, vyras dirbo eiguliu, ji – miško darbininke. Augo du sūnūs, darbų ir rūpesčių užteko. Bet kūrybos ir talento gyslelė, matyt, joje buvo, kaip dabar pati sako, tikriausiai paveldėta iš tėvo, nagingo ir talentingo staliaus, kuris dar 1930 m. su pirmuoju savo darbu – staliuku – dalyvavo parodoje Rokiškyje ir gavo 1200 litų premiją.

G. Matiukienės rankose atgyja ne tik medis, bet ir kriauklės, kedro riešutai, kankorėžiai ar slyvų kauliukai. Iš šių medžiagų gimsta įspūdingi dirbiniai. Pirmųjų darbų moteris jau nebeturi, jie padovanoti, išdalinti. Vėliau sūnaus dėka pradėjo savo darbus, kiekvieną fotografuoti. Nuotraukas deda į albumą, sako, kad liks prisiminimas, kai jos pačios nebebus. Pirmieji darbai buvo kryžiai, koplytėlės, o 2002 m. Genovaitė sukūrė pirmąjį sodybos maketą. G. Matiukienės namai lyg muziejus, o darbais stebisi ir žavisi turistai ne tik iš Lietuvos. Meno dirbinių ieškotojai ir supirkėjai iš Prancūzijos bei Italijos, pamatę moters kūrinius, neteko žado: už darbus pasiūlė 40 tūkst. eurų, įkalbinėjo pradėti verslą. Tačiau pinigai Genovaitės nesugundė, ji suprato, kad dėl amžiaus ir sveikatos problemų naujų darbų negalės sukurti daug. Be to, nenorėjo, kad jos kūriniai – jos džiaugsmas – būtų išvežti kažkur toli. „Norisi, kad mano darbai pasiliktų kaip atminimas“, – paaiškino menininkė.

Ilgus metus G. Matiukienės darbai niekur nebuvo rodomi. Jau kurį laiką jie keliauja į parodas, kur daugybė žmonių gali grožėtis nepaprastai kruopščiai sukurtais dirbiniais.