Į Paliesiaus dvarą grįžta šiaurietiško džiazo legenda Larsas Danielssonas – šįkart su soline programa, kurios kitur neišgirsite! Džiazo žvaigždė koncertų salėje „Pasaga“ gros ir kontrabosu, ir violončele. Tai reta proga susitikti su švedų muzikantu ir išgirsti ypatingą muziką.

Danų kontraboso legenda Nilsas-Henningas Ǿrstedas Pedersenas pasauliui paliko ne tik įspūdingą džiazo palikimą – jis įkvėpė ir šių dienų džiazo legendą. Kai jaunas švedų muzikantas Larsas Danielssonas kartą išgirdo Pederseną koncerte, jis buvo taip sužavėtas, kad nusprendė imtis džiazo ir kontraboso. Iki tol 1958 m. Geteborge gimęs Danielssonas savo gimtajame mieste konservatorijoje studijavo klasikinę violončelę. Laimei, violončelės studijų Danielssonas nusprendė neatsisakyti, o jas integravo į savo dabartinę veiklą. Muzikantas ne tik visada įtraukia violončelę į savo repertuarą, bet ir išsiskiria tuo, kad jo grojimas kontrabosu yra šiek tiek melodingesnis, švelnesnis ir lyriškesnis nei kitų.

Būtent dėl šių ypatingų savybių jis netrukus tapo tarptautiniu mastu labai paklausus kaip akomponuojantis muzikantas. Dar devintajame dešimtmetyje jis dirbo su tokiomis Švedijos bei Europos garsenybėmis kaip Lars Jansson, Hans Ulrik, Carsten Dahl, Nils Landgren, Christopher Dell, Johannes Enders ir Trilok Gurtu (šio muzikanto grupės narys jis buvo nemažą laiką) ir tokiomis Amerikos scenos žvaigždėmis kaip saksofonininkai Rick Margitza ir Charles Lloyd, broliai Brekeriai, būgnininkai Terri Lyne Carrington, Jack DeJohnette ir Billy Hart bei gitaristai John Scofield, Mike Stern ir John Abercrombie. Tačiau Danielssonui akompanuojančio vaidmens neužteko. Jis visada turėjo ir kompozitoriaus gyslelę, o dabar yra vienas iš palyginti nedaugelio kontrabosininkų, kurie tapo reikšmingais grupių lyderiais.

Beveik 20 metų geriausias būdas save išreikšti muzikos srityje Danielssonui buvo jo paties suburtas žvaigždžių kvartetas, kuriame grojo amerikiečių saksofonininkas David Liebman (anksčiau grojęs su Miles Davis), švedų pianistas Bobo Stenson ir norvegų būgnininkas Jon Christensen. Stensonas ir Christensenas abu yra „šiaurietiškojo garso“ – džiazo ir skandinaviškojo etoso derinio – pradininkai, taip pat yra ilgamečiai ECM įrašų leidyklos atlikėjai. Keturi kvarteto albumai, išleisti su Danielssono vardu, ir dar šeši albumai su svečiais įtvirtino Danielssono, kaip vieno geriausių Europos džiazo muzikantų, reputaciją, sulaukė ne tik entuziastingų recenzijų, bet ir daugybės apdovanojimų. Šis kolektyvas taip pat padėjo pagrindus jo, kaip kompozitoriaus, aranžuotojo ir prodiuserio, kūrybai, kuri nuo to laiko labai išaugo. Danielssonas dirbo šiose trijose srityse su Danijos radijo koncertiniu orkestru, Geteborgo simfoniniu orkestru, NDR bigbendu, Sankt Peterburgo simfoniniu orkestru ir ansambliu „JazzBaltica Ensemble“, būgnininku Jonu Johanssenu ir dainininkėmis Viktorija Tolstoj ir Cæcilie Norby – pastaroji yra jo žmona, su ja Danielssonas dažnai pasirodo kartu.

Per pastaruosius metus Larsas Danielssonas išplėtė savo muzikinį akiratį ir stilistinį projektų spektrą. Jo debiutas ACT leidykloje, 2004 m. albumas „Libera Me“, įrodė, kad jis yra orkestrinio džiazo meistras. Po dvejų metų išleistas albumas „Mélange Bleu“ nustebino modernia, kruopščiai pritaikyta elektronine struktūra, papildančia jo ekspansyvias, garsiškai drąsias ir turtingas kompozicijas. 2007 m. albumu su lenkų pianistu Leszeku Możdżeriu albume „Pasodoble“ išleistame albume „Pasodoble“ jis sukūrė kvapą gniaužiantį skambesio manifestą, sujungusį džiazą ir klasikinę muziką, sulaukusį puikių atsiliepimų. Albume „Tarantella“ 2009 m., ir toliau bendradarbiaujant su Możdżeriu, muzikinės idėjos buvo perkeltos į kamerinio džiazo ansamblio kontekstą. Visi šie albumai (taip pat ir vėlesnieji) tapo auksiniais arba platininiais, o jo inicijuotas, kartu su Vince’u Mendoza diriguotas orkestrinis projektas „Blauklang“ buvo nominuotas „Grammy“ apdovanojimui.

Tam tikra prasme Danielssonas 2012 m. surado savo įvairių išraiškos formų esmę ir tinkamą pavadinimą šiai kvintesencijai: „Liberetto“. Jo naujai sukurtas žodis „apibūdina tam tikrą nuotaiką, kuria noriu plėtoti savo muziką“, – sako jis. „Pratęsiamos ankstesnių mano albumų gijos idėjos tęsiamos nuo ankstesnių albumų – tiek kalbiniu požiūriu, tiek kaip nuoroda į klasikinę muziką.“ Albume „Liberetto“, kuriame groja armėnų pianistas Tigran, „e.s.t.“ būgnininkas Magnus Öström, britų gitaristas John Parricelli ir trimitininkas Arve Henriksen, rasta naują pusiausvyra tarp džiazo, klasikinės muzikos, popmuzikos ir Europos liaudies muzikos ir taip atverta nauja kompozicinių procesų ir dramaturgijos panaudojimo džiaze dimensija. Projektas buvo toks sėkmingas, kad tęsiasi iki šiol: po „Liberetto II“, įrašyto artimai bendradarbiaujant duete su Tigranu, ir „Liberetto III“ su jau minėtu kvartetu, atsirado naujas, kitoks atspalvis – Martinikos pianistas Grégory Privatas ir Danielssonas Leopolio džiazo festivalyje pristatė simfoninę šios koncepcijos ir jai skirtų kompozicijų versiją. Artimiausiu metu taip pat pasirodys šio projekto įrašas.

Žinoma, Danielssonas randa laiko ir kitiems įdomiems projektams: jis dalyvauja unikalioje koncertų serijoje „Džiazas Berlyno filharmonijoje“, dirba duete su Sardinijos trimitininku Paolo Fresu, vienu lyriškiausių visų laikų trimitininkų. Jų bendras albumas „Summerwind“ darkart parodo, kuo Danielssonas toks ypatingas: savo techniniu meistriškumu, gyva ir neišsekančia muzikine vaizduote ir beveik telepatišku kitų muzikantų supratimu.

Informacinis partneris: