LIEPOS MĖNESIO RENGINIAI SALŲ II ETNOGRAFINIAME KAIME

LIEPOS MĖNESIO RENGINIAI SALŲ II ETNOGRAFINIAME KAIME

Ar žinote, kaip gyveno Aukštaitijos regiono žmonės? Kviečiame patirti gyvąją istoriją Salų etnografiniame kaime (Linkmenų seniūnija, Ignalinos raj.) – Lietuvos etnografijos muziejaus Aukštaitijos sodyboje. Šis kaimas – muziejaus padalinys, pristatantis tradicinę Aukštaitijos tradicinę architektūrą ir gyvenimo būdą.

Kviečiame į tris gyvus susitikimus – liepos 3–5, 10–13 ir 25–27 dienomis!
Čia atversime duris į praeitį: susipažinsite su senaisiais papročiais, tradicijomis, architektūra, amatais ir rankdarbiais. Svarbiausia – viską galėsite išbandyti patys!

Kas Jūsų lauks?

Liepos 3–5 d. (12:00–18:00 val.):

Tinklų nėrimas bei verpimas

Salų kaime atgis senieji Aukštaitijos amatai – tinklų nėrimas bei verpimas. Šie darbai – tai ne tik buities dalis, bet ir bendruomenės istorijos atspindys. Tinklų nėrimas – neatsiejamas nuo žvejybos tradicijų, ypač svarbių prie ežerų gyvenančioms bendruomenėms. Verpimas – amatas, lydėjęs kiekvieną kaimo moterį. Iš kanapių, linų ar vilnos verpti siūlai virsdavo drabužiais, staltiesėmis, rankšluosčiais.

Pokalbiai su Lietuvos etnografijos muziejaus kultūros paveldo specialiste dr. Rasa Bertašiūte apie Aukštaitijos kaimų ir sodybų architektūros ypatumus, kaimo bendruomenių savitumą. Konsultacijos senų pastatų tvarkybos, restauravimo klausimais: privalumai, rizikos, klaidos, atradimai ir džiaugsmai.

Liepos 10–13 d. (12:00–18:00 val.):

Deguto varymo paslaptys

„Šaukštas deguto statinę medaus pagadina“ – šią patarlę turbūt esame girdėję daugelis. Tačiau ar kada nors susimąstėte, kaip iš tikrųjų gaminamas degutas? Kuo jis buvo naudingas senajam kaimui, kur ir kam naudotas, koks jo kvapas?

Per šią edukaciją Salų kaime atgis dar vienas senasis amatas – deguto varymas, lydimas gyvo pasakojimo, eksponatų pristatymo, kūrybinių užduočių ir, žinoma, kvepiančio rezultato – tikro deguto suvenyro.

Teorinėje dalyje sužinosite:
• Kas yra degutas ir kaip jis išgaunamas
• Kada ir kodėl žmonės pradėjo jį naudoti
• Deguto vaidmuo buityje, amatuose, sveikatinime ir net papročiuose – pavyzdžiui, Joninių apeigose
• Pamatysite su degutu susijusius eksponatus

Praktinėje dalyje:
• Iš arčiau susipažinsite su beržo tošimi – pagrindine deguto žaliava
• Stebėsite ir dalyvausite deguto varymo procese:
– metalinė dėžutė užpildoma tošimi, sandarinama moliu, apkraunama malkomis ir dedama ant specialaus stalviršio
– po juo padedamas indas degutui surinkti
– užkuriamas laužas, kuris kūrenamas apie 20–30 minučių
• Kol verda degutas – kursime ir minsime mįsles
• Deguto varymui pasibaigus, pamatysite, kas liko iš tošies ir kaip surinktas degutas supilamas į mažus, sandarius indelius.

Liepos 25–27 dienomis, 12:00–18:00 val.:

Pynimas iš vytelių

Salų kaime atgis vienas seniausių amatų – pynimas iš vytelių. Pinti daiktai nuo seno buvo neatsiejama kaimo žmonių buities dalis – krepšiai, pintinės, buities rakandai buvo naudojami maistui ir daiktams laikyti, pernešti ar net papuošti namus.

Pakviesime susipažinti su žilvičiu – ypatingu augalu, iš kurio gaunamos tvirtos, lanksčios vytelės ir pluoštas. Sužinosite, kam pinti daiktai buvo naudojami seniau, kaip bėgant metams keitėsi jų paskirtis, kuo žilvitis naudingas šiandien.

Praktinėje dalyje galėsite patys:

pinti iš žilvičio vytelių ir pluošto,

pažinti pynimo medžiagas,

išmokti skaldyti žilvičio lazdas su skiltuku,

išploninti pluošto juostas.

Kantriausi ir kūrybiškiausi galės nusipinti kretiliuką – nedidelį pynimo dirbinį, ar pasigaminti paukštelį iš pluošto – simbolinį rankų darbo kūrinį.

Kodėl verta atvykti?

Salų etnografinis kaimas – tai ne tik architektūrinis paveldas, bet ir gyvas bei atviras kultūros pažinimo laukas, kviečiantis sugrįžti į praeitį ir prisiminti, ką reiškia rankomis kurti kasdienybę.

Įėjimas – atviras. Laukiame!

Viršelio nuotraukos autorė Renata Adomavičienė