„Bruno de Sá… stulbinantis… aukšto registro soprano grynumas. […] Tikras vyriškas sopranas, gebantis įvaldyti jaudinančiai skambančius tonus… galintis atlikti nuostabų cantabile su kerinčiu mezza voce.“ („Opéra magazine“)

Į Paliesiaus dvarą atvyksta vienas geriausių ir įdomiausių vyriškų sopranų – Bruno de Sá! Brazilijos sopranas yra atlikęs daugybę svarbių vaidmenų ir pakerėjęs kritikus bei publiką ne vienoje šalyje. Paliesiaus dvare jis kartu su pianistu Marcos Vinicius Vieira publikai padovanos nuostabią Mozarto ir jo amžininkų muziką iš savo antrojo solinio albumo „Mille Affetti“. Nepraleiskite šios išskirtinio koncerto!

Puikusis jaunas vyriškas sopranas Bruno de Sá jau sulaukė daugybės nuostabių atsiliepimų, o jo nepaprastas balsas ir išskirtinis muzikalumas stebina profesionalus, kritikus ir publiką.

2015 m. jis debiutavo atlikdamas pagrindinį vaidmenį – Sesto vaidmenį Mozarto operoje „La clemenza di Tito“ San Paulo „Teatro São Pedro“: „triumfas… laukia tarptautinė karjera…“, – teigė kritikai (concerto.com.br). 2016–2017 m. sezoną jis sugrįžo į San Pedro teatrą kaip Gherardino („Gianni Schicchi“), Haris („Albert Herring“), Cherubinas („Figaro vedybos“) ir Pirmoji freilina („Užburtoji fleita“). 20–ajame „Amazonas de Ópera“ festivalyje jis atliko Piemens vaidmenį „Tanhoizeryje“ ir buvo solistas koncerte „Triunfo da Voz“, skirtame puikiajam kastratui Farineliui: „Bruno de Sá pakerėjo publiką…“ (L’Opera).

2019 m. Bruno de Sá debiutavo Europoje ir sužavėjo daugybę žiūrovų Aci interpretacija Bononcini operoje „Polifemo“ (muzikos vadovė – Dorothee Oberlinger („Musikfestspiele Potsdam Sanssouci“ festivalis ir Bavarijos Markgrafo operos teatras). 2019–2020 m. sezoną Bruno de Sá prisijungė prie Bazelio teatro jaunųjų menininkų programos, kur dainavo kaip Die Kleine Meerjungfrau Jhereko Bischoffo spektaklyje „Andersens Erzählungen“, diriguojamame Thomaso Wise’o (pasaulinė premjera), ir dainavo Barbariną Figaro operoje „Figaro vedybos“, diriguojamoje Christiano Curnyno. Jis dainavo Sesto Händelio „Giulio Cesare“, diriguojamame Peterio Konwitschny („Oper Halle“), taip pat Isacio Hasse’s „Irenoje“ su Helsinkio baroko orkestru („Musiikkitalo Helsinki“ ir „Theater an der Wien“).

Kitais sezonais jis grįžo į Bairoitą dainuoti kaip Berardo Maxo Emanuelio Cenčico pastatytame Porporos „Carlo il Calvo“ (Bairoito barokinės operos festivalis). Vėliau jis atliko Abelio vaidmenį Scarlatti operoje „Il Primo Omicidio“, diriguojamoje Philippe’o Jaroussky (Monpeljė operoje ir Zalcburgo „Whitsun“ festivalyje), taip pat Volusio vaidmenį Hasse’s operoje „Cajo Fabricio“ su „{oh!} Orkiestra“ (Glivicuose ir Vienoje). Sezono pabaigoje jis dainavo Neroną Hendelio „Agrippina“, kurią pastatė Staffanas Waldemaras Holmas, o dirigavo Francesco Corti (Drotningholmas). Jis taip pat dainavo Kleopatrą Hasse’s „Marc’Antonio e Cleopatra“ su „{oh!} Orkiestra“, diriguojant Martynai Pastuszkai (Katovicuose, Dortmunde), taip pat Farnaspe Grauno operoje „Adriano in Siria“, vadovaujant Dorothee Oberlinger, kuri bus pristatytas Potsdamo Sanssouci teatre („Schloßtheater Sanssouci“).

Pastaruoju metu Bruno debiutavo kaip Orfėjas Glucko operoje „(Orfeo ed Euridice“ ir Sesto Glucko operoje „La Clemenza di Tito“, diriguojant Michaeliui Hoffstetteriui („Gluckfestspiele“). Jis taip pat prisijungė prie Andreaso Rosaro režisuoto ir Philipo Armbrusterio diriguojamo barokinio pastišo „Sehnsucht“ (Dortmundo opera), dainavo Amintą Händelio operoje „Aminta e Fillide“, diriguojamoje George’o Petrou (Getingeno Händelio festivalis), dalyvavo pastiše „Siface“ su „Capella Cracoviensis“, diriguojamame Jano Tomaszo Adamuso (Krokuvos festivalis „Opera Rara“), Pergolesi „Stabat mater“, diriguojamoje Reinhardo Goebelo (Verbjė festivalis), dainavo Kleofidę Vinci operoje „Alessandro nell’Indie“, diriguojant Maxui Emanueliui Cenčicui ir Martynai Pastuszkai („Bayreuth Baroque“), Stefaną Gounod operoje „Romeo ir Džuljeta“, diriguojant Ericui Rufui ir Pierre’ui Dumoussaud („Opéra de Rouen Normandie“). Bruno taip pat gastroliavo su įvairiomis solinėmis programomis visoje Europoje ir vaisingai bendradarbiavo su garsiais ansambliais, tokiais kaip Francesco Corti vadovaujamas „il pomo d’oro“, Thibault Noally vadovaujamas „Les Accents“, Dimitrio Karakanto vadovaujamas „Nuovo barocco“ ar Dorothee Oberlinger ir jos „Ensemble 1700“. Tarp kitų koncertinių pasirodymų: koncertinė programa Eseno filharmonijoje (Ruben Dubrowsky) ir Gala koncertas Vienos valstybinėje operoje kartu su tokiomis baroko žvaigždėmis kaip Cecilia Bartoli ir Maxas Emanuelis Cenčicas.

Kylanti soprano žvaigždė 2024–2025 m. sezoną pradės su „Grain of the Voice“ – šiuolaikiniu pastišu, kurį pastatys Ligiana Costa, o diriguos André Dos Santosas („Theatro São Pedro“, Brazilija). Kartu su Francesco Corti ir „il pomo d’Oro“ jis dainuos savo pirmąjį Oberto Händelio operoje „Alcina“ (Paryžiaus Eliziejaus laukų teatras, Madrido „Teatro Real“ ir Vienos „Theater an der Wien“). Dar vienas svarbiausias sezono įvykis – jo debiutas Berlyno „Komische Oper Berlin“ dainuojant Donos Elvyros vaidmenį Mozarto operoje „Don Žuanas“ Kirilo Serebrennikovo pasirašytame ir Jameso Gaffigano diriguojamame pastatyme.

Bruno de Sá išsiskyrė 2020 m. gavęs „OPER!“ apdovanojimą ir 2022 m. pelnęs „ForumOpéra“ trofėjų kategorijoje „Geriausias metų naujokas“. 2024 m. jis taip pat gavo Austrijos muzikinio teatro apdovanojimą už Aminto vaidmenį Insbruko senosios muzikos festivalio pastatyme „L’Olimpiade“ pagal Vivaldžio operą, diriguojamą Alessandro de Marcchi.

Kaip išskirtinis „Erato / Warner Classics“ atlikėjas 2022 m. rugsėjį išleido pirmąjį solinį albumą „Roma Travestita“, kuris sulaukė spaudos ir publikos pagyrų visame pasaulyje. Programa su dideliu pasisekimu buvo pristatyta Versalyje, Ruane, Bairoite, Ambronėje, San Paule, Izmyre, Kremonoje, Vilniuje ir Buenos Airėse.

2024 m. spalį Bruno išleido antrąjį solinį albumą „Mille Affetti“, skirtą Mozartui ir jo amžininkams – projektas parengtas bendradarbiaujant su Jareku Thieliu ir Vroclavo baroko orkestru. Pradinis koncertinis turas apims „Cavatina“ salę (Belsko Biala), NFM (Vroclavas), „Teatro del Maggio Musicale“ (Florencija), Ahmed Adnan Saygun meno centrą (Izmyras), „Chapelle Corneille“ (Ruanas), „Château de Versailles“ (Versalis), „Liszt Ferenc Academy of Music“ (Budapeštas) ir „Markgräfliches Opernhaus“ (Bairoitas).

Marcos Vinicius Vieira yra Brazilijos pianistas, kurio specializacija – bendras fortepijono ir vokalinis repertuaras. Neseniai jis baigė „Liedgestaltung“ magistro studijas Berlyno Hannso Eislerio aukštojoje muzikos mokykloje („Hochschule für Musik Hanns Eisler Berlin“), Wolframo Riegerio klasėje.

Fortepijono studijas pradėjo pas Donatą Lange ULM – Tom Jobim (EMESP), vėliau įgijo fortepijono atlikimo bakalauro laipsnį San Paulo universitete (USP), kur studijavo pas Eduardo Monteiro ir Lucianą Sayure.

Pianistas yra pelnęs pirmąją premiją 8–ajame jaunųjų talentų konkurse „Troféu Mansueto Barbosa“, geriausio bendradarbiaujančio pianisto apdovanojimą OCAM–USP konkurse ir kitus apdovanojimus svarbiausiuose Brazilijos pianistų konkursuose.

Jis daug koncertuoja visoje Brazilijoje festivaliuose, operos spektakliuose ir vokaliniuose konkursuose, ypač daug dėmesio skiria vokiškajai „Lied“ ir pianisto bei dainininko muzikinės partnerystės menui.

Informacinis partneris: