„Pragiedruliai“

apkritis – vienas tamsiausių mėnesių. Tačiau lapkričio 9 d. sielą atgaivins koncertas „Pragiedruliai“!

Penki talentingi muzikantai, tikintys, kad muzika įžemina, įprasmina, yra emociškai reikalinga, ir taip padeda visuomenei likti sveikai ir sąmoningai, paruošė mums šią ypatingą programą. Ji šiandienos įvykių kontekste gali būti ramybės, gėrio, meilės, ir šviesos oazė, it pragiedruliai visiškai apsiniaukusią dieną. Kartu tai reta proga vienu metu išgirsti visus styginių instrumentų šeimos narius: smuiką, altą, violončelę ir, kitaip nei įprastose kamerinio ansamblio sudėtyse, kontrabosą.

Programoje – Romantizmo epochos kūriniai. Jeigu atsuktume laiką du šimtus metų atgal ir pasižvalgytume po tuometinę Europą, matytume, kaip Napoleono karai ir po jų sekusios revoliucijos performavo sienas ir keitė tautines tapatybes, laikmetį, kupinas kovos tarp konservatyvios monarchijos bei besiskleidžiančių demokratijos ir tautinės nepriklausomybės judėjimų. Susiskaldymo ir gijimo laikotarpiuose menas visada teikė vienybę ir paguodą. Romantizmo šaka muzikoje išsikerojo kaip atsakas į Apšvietą ir industrializaciją, didžiausią dėmesį skyrė individo emocijoms, gamtai bei antgamtiškumui, siekė žmonėms sugrąžinti buvimo žmogumi jausmą. Chaotiškos nūdienos kontekste, kai pasaulis dreba nuo geopolitinių konfliktų, ekologinių katastrofų, kai daugelio iš mūsų gyvenimai per pastaruosius keletą metų neatpažįstamai pasikeitė, vienybė tarp žmonių reikalinga daugiau nei bet kada.

Programa prasideda šviesia ir itin ryškia „uvertiūra“ – Rossinio Sonata keturiems Nr. 2 A-dur, kurią Rossinis parašė būdamas vos dvylikos. Šis kūrinys tiesiog trykšta jaunatviška energija ir operinėmis koloratūromis, žaismingos melodijos ir charizmatiškos temos nuteikia publiką atsipalaiduoti ir maloniai praleisti vakarą, o kartu ir paruošia pagrindinio programos kūrinio emociniam gyliui. Rossinio Sonata keturiems įkvėpta jo vaikystės bičiulio Agostino Triossi — savamokslio kontrabosininko — todėl tokios netipinės sudėties, tai nepaprasta galimybė susipažinti su visais styginių šeimos instrumentais.

Programos vinis – Schuberto „Forelių“ kvintetas – kviečia publiką atsisukti į save, susimąstyti. Tai kūrinys, reikalaujantis gilesnio dėmesio sutelkimo. Šios muzikos lyrinis grožis ir raiška, persipynę su džiaugsmo ir šviesos akimirkomis, nuosekliai atliepia tai, kas skambėjo programos „uvertiūroje“ – Rossinio Sonatoje. Patricko Süskindo vienaveiksmyje spektaklyje „Kontrabosas“ Schuberto „Forelių“ kvintetas yra apibūdinamas kaip „kiekvieno kontrabosininko svajonė“, ne be priežasties – kontrabosas čia suteikia itin daug gylio ir šilumos, atsiskleidžia ir kaip virtuoziškas instrumentas.

Kartu šie kūriniai sukuria nuoseklią arką nuo jaunatviško maksimalizmo iki gilių refleksijų, kuria pozityvią, bet kartu ir giliai jautrią patirtį. Rossinio gaivališkos melodijos ir Schuberto lyrika laikui nepavaldžios – jos šiandien, kaip ir prieš du šimtus metų, taip pat atliepia žmogaus džiaugsmo, žmogiškojo kontakto poreikius ir kviečia susimąstyti. Dėl šios programos paprastumo bei kūrinių emocinio skaidrumo šis koncertas turėtų būti aktualus ir pasiekiamas tiek rimtiems klasikinės muzikos mylėtojams, tiek naujiems klausytojams. Rossinio Sonatos ir Schuberto „Forelių kvinteto“ jaunatviška energija leidžia įsitraukti ir mėgautis bet kokio amžiaus klausytojui, ypač jaunesniam, kurį turėtų sudominti ir įkvėpti šios muzikos šviesus, žaismingas charakteris.

26-erių metų japonų smuikininkė Yuriko Takemoto, gimusi Kanagavoje, Japonijoje, yra pelniusi kelias svarbias pergales konkursuose, įskaitant Japonijos nacionalinį konkursą. Baigusi studijas Tokijo menų universitete, ji pradėjo mokytis Berlyno menų universitete, prof. Laticos Honda-Rosenberg klasėje.

Yuriko dažnai kviečiama dalyvauti tokiuose muzikos festivaliuose kaip Zermatto muzikos festivalis ir žymusis Verbier festivalis (Šveicarija). 2024 m. ją rėmė Yamahos muzikos fondas Japonijoje, o šiuo metu ji groja Andrea Guarneri smuiku.

Yuriko įgavo orkestrinės patirties būdama Miuncheno filharmonijos akademijos dalyvė, o dabar ji – šio orkestro pirmųjų smuikų grupės narė su laikinu kontraktu.

Jozefien Dumortier – belgų smuikininkė ir altininkė. Nuo 2024 m. spalio ji dirba Residentie-Orkest Hagoje vyriausiosios altų grupės asistentės pareigose. 2022 m. Jozefien įgijo magistro laipsnį Amsterdamo konservatorijoje, kur studijavo pas Marią Milstein ir Sveną Arne Teplą. Anksčiau ji mokėsi pas Marcą Danelį („Quatuor Danel“), Lei Wangą ir Marcą Tooteną. Nuo 2022 m. Jozefien tęsia alto studijas Karalienės Elžbietos muzikos akademijoje, Miguelio da Silvos klasėje.

Jozefien koncertavo kartu su tokiais muzikantais kaip Lukas Vondráček, Jean-Claude Vanden Eynden, Yossif Ivanov, Lorenzo Gatto, Sylvia ir Stephanie Huang, Lucas Debargue, Philippe Graffin bei Ori Epstein.

Ji pasirodė ne viename tarptautiniame festivalyje, tarp kurių: Stavangerio kamerinės muzikos festivalis, „Encuentro de Música y Academia de Santander“, Davoso festivalis ir Cermato muzikos festivalis-akademija (kartu su Berlyno filharmonijos „Sharoun“ ansambliu).

Sarah Hahn gimė 1997 m. Tiubingene (Vokietija). Ji pradėjo groti violončele būdama penkerių, sėkmingai keliskart dalyvavo garsiajame „Jugend musiziert“ konkurse. Nuo 2016 m. kovo iki 2017 m. liepos Sarah studijavo HMDK Štutgarte pas Alexandre’ą Fosterį, nuo 2017 iki 2022 m. mokėsi pas prof. Tristaną Cornutą, o nuo 2023 m. tęsia studijas prof. Conradino Brotbekio klasėje.

2022–2023 m. pagal „Erasmus“ mainų programą tobulinosi Paryžiaus Nacionalinėje aukštojoje muzikos ir šokio konservatorijoje, kur studijavo pas prof. Raphaëlį Pidoux.

Sarah tobulinosi meistriškumo pamokose, kurias vedė Georgas Faustas, Jakobas Spahnas, Peteris Brunsas ir Gustavas Rivinius. Taip pat ji dalyvavo Šlėzvigo-Holšteino festivalio akademijoje (2018 m.), Moritzburgo festivalyje (2022 m.) bei Cermato festivalyje (2023 ir 2024 m.). Sarah skambino pastarojo festivalio atidarymo koncerte kartu su Julianu Rachlinu, Claudio Bohorquezu bei muzikantais iš Berlyno filharmonijos orkestro. 2022–2023 m. sezone Sarah turėjo laikiną kontraktą su Karlsruhės „Badische Staatskapelle“ orkestru. Ji reguliariai koncertuoja su įvairiais Pietų Vokietijos orkestrais ir dalyvauja įvairiuose kamerinės muzikos projektuose.

Tadas Čeliauskas – muzikantas iš Lietuvos. Jo įvairialypė muzikinė kelionė prasidėjo dar vaikystėje, kai būdamas mažas savo kambaryje klausydavosi klasikinės muzikos radijo programų, ir vis prašydavo tėvų palikti jas įjungtas naktimis, kol užmigdavo. Pirmieji Tado instrumentai buvo pianinas, klarnetas, saksofonas ir akordeonas, vėliau paauglystėje jis atrado bosinę gitarą, įkvėptas Paulo McCartney ir „The Beatles“. Muzikuodamas įvairiose grupėse Tadas išbandė roką, popmuziką, sunkųjį roką, kantri ir džiazą, kol būdamas 15 metų pirmą kartą paėmė į rankas kontrabosą.

Šiuo metu Tadas siekia muzikos atlikimo magistro „Prince Claus“ konservatorijoje Groningene (Nyderlandai), kur studijuoja Olandijos Nacionalinės Filharmonijos orkestro kontrabosininko Sorin Orcinschi klasėje. Tadas tobulinosi meistriškumo kursuose su tokiomis kontraboso legendomis kaip Wolfgang Güttler, Dorin Marc ir Catalin Rotaru. Taip pat jis neseniai dalyvavo Cermato muzikos festivalyje-akademijoje (Šveicarija), kur turėjo meistriškumo kursus ir muzikavo kartu su Berlyno filharmonijos „Sharoun“ ansambliu. Šį sezoną Tadas dirba pavaduojančiu kontrabosininku Šiaurės Nyderlandų orkestre, Nyderlandų filharmonijoje ir Antverpeno simfoniniame orkestre (Belgija).

Derindamas gilų emocionalumą su racionaliu bei psichologizuotu fortepijono valdymu, lietuvių pianistas Jonas Šopa jaudina Europos publiką jautriomis ir sielą pakylėjančiomis programomis. Tobulinęsis prestižinėje Hanoverio muzikos, teatro ir medijos mokykloje, prof. Ewos Kupiec klasėje, įgijęs muzikos atlikimo bakalaurą Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje, šiuo metu Jonas siekia muzikos atlikimo magistro laipsnio Trossingeno muzikos universitete Vokietijoje, prof. Ingo Dannhorn klasėje.

Nuo 2009-ųjų Jonas pelnė laureato vardą bei įvairius prizus daugiau kaip penkiolikoje konkursų Lietuvoje, Latvijoje, Baltarusijoje, Austrijoje, Prancūzijoje bei Vokietijoje, 2017–2019 metais tapo „Klaipėda Piano Masters“ akademijų laureatu, buvo remiamas Kopenhagos Tarptautinio bei „Ballerup Sct. Jacob Rotary“ klubų. Naujausi Jono pasiekimai – antroji vieta IX tarptautiniame Stasio Vainiūno pianistų konkurse 2022-ųjų kovą, DAAD stipendija, laimėta 2023-iųjų gegužę, bei pagrindinis Iris-Marquardt fondo prizas 2024-ųjų gegužę.

Nuolat plėsdamas savo akiratį bei ieškodamas įkvėpimo Jonas taip pat užsiima portretine bei meninių reportažų fotografija, kreipdamas didelį dėmesį į moterų fotografių darbus ir XX a. pradžios fotografijos tradicijas; domisi akustinių garso įrašų režisavimu, kinematografija.