Mano kūryba – tai lėlės ir jų istorijos. Fragmentai iš įsivaizduojamo jų gyvenimo. Interjerinės lėlės – tai tokie paslaptingi, tylūs, taikūs sutvėrimai. Jos mėgsta įsikurti šiltuose namuose, kur susiradusios jaukiausią kertelę – užsiropštusios ant spintos, įsikabarojusios į knygų lentyną ar ant palangės – stebi mūsų kasdienybę. Kodėl pasirinkau lėles? Tiesą sakant, net nežinau, kas ką pasirinko. Man atrodo, kad lėlės tarsi pačios mane surado, aš jų specialiai neieškojau. O kartu esame jau keliolika metų.
Parodoje DIEVIŠKOS pristatau lėles, įkvėptas senovės baltų moteriškųjų dievybių: Austėjos, Žemynos, Laimos, Gabijos ir kitų. Pagavau jas natūralioje jų aplinkoje – ten, kur šias būtybes sutikau, ten, kur jos geriausiai jaučiasi. Neturėjau tikslo vizualiai atkartoti tautosakoje ar kituose aprašymuose pateiktas jų išvaizdos detales, tiesiog labai norėjau „pažaisti“ su lėlėmis ir mitologija. Dėl to lėlės nepavadintos dievybių vardais tiesiogiai – lėlės deivių yra ĮKVĖPTOS.
Aš jas mačiau. Viena neskubėdama keliavo siauru takeliu iš visai neseniai numetusio lapus miško tankmės. Kitą pastebėjau lūkuriuojančią prie upės ir gaudančią aptingusios gruodžio saulės spindulius. Trečioji tyliai niūniavo man nepažįstamą melodiją ir drąsiai skynėsi kelią pro melancholiškus žolynus… Bet jų tikrai buvo daugiau.
Ignalinos rajono savivaldybės viešojoje bibliotekoje paroda veiks 2025-12-06 – 2026-01-06
Daugiau darbų – Facebook paskyroje Rasos lėlių palėpė
Dalintis nuoroda el. paštu