Retrospektyvinė Stasio Navicko fotografijų paroda

Kovo 3-28 d. Ignalinos krašto muziejuje veikia retrospektyvinė Stasio Navicko fotografijų paroda iš Zarasų krašto muziejaus.

APIE AUTORIŲ

Kurk grožį savo aplinkoje, ir pasaulis taps gražesnis. Šia nuostata Stasys Navickas (1907–1975) vadovavosi gyvenime ir kūryboje. Jis neklaidžiojo po pasaulį, neieškojo laimės svetimose šalyse, niekada nebuvo išvykęs ilgesniam laikui iš gimtojo miesto.

1932-aisiais Zarasuose, Malūno gatvės 17-ajame name, S. Navickas įkūrė savo pirmąjį fotopaviljoną, kuris dukterėčios Elvyros liudijimu buvo populiarus ir vietinių gyventojų lankomas. Po penkerių metų fotostudiją perkėlė prie naujai pastatyto namo Smėlynės gatvėje. Ten gyveno ir dirbo. Prasidėjęs karas, pusę amžiaus trukusi sovietinė okupacija, fotografo liga ir ankstyva mirtis lėmė, kad S. Navickas nesurengė savo kūrybos darbų parodos.

Jaunystėje S. Navickas bendravo su muzikantais ir dailininkais. Tarp jų – su fotografu Miša Botviniku, kaip vietiniai vadino iš Kauno į Zarasus atsikrausčiusį gyventi dvidešimtmetį Moisiejų. Lietuva buvo ką tik atgavusi nepriklausomybę, jaunų vyrų akivaizdoje kūrėsi nauja valstybė: jei turėjai drąsos ir svajonę – o Stasys ją turėjo, – galėjai ryžtis iššūkiams ir kurti savo verslą. Kita priežastis, lėmusi profesijos pasirinkimą, buvo vaikystėje persirgtas poliomielitas: po ligos viena berniuko koja liko trumpesnė. Užaugusio jo nešaukė į kariuomenę, dėl šios negalios Stasį aplenkė tremtis – fotografas nesidomėjo politika, buvo pasinėręs tik į darbą.

Dar iki karo iš mamos paveldėtame sklype Smėlynės gatvėje pasistatė namą su studija ir užveisė sodą. Nors gyveno audringais laikais, kai griaudėjo pasaulinis karas, o gimtasis kraštas buvo užpultas ir okupuotas, jauno vyro gyvenimas tekėjo įprasta vaga. Fotografija daugiau kaip keturiasdešimt metų, ypač pokariu, maitino jį ir gausią Navickų šeimą: tėvus, brolius, sūnėnus, dukterėčią, žmoną ir tris fotografo vaikus.

Savo prigimtimi S. Navickas buvo menininkas ir puikus portretistas. Tai, kad jį patraukė fotografija – vienas įdomiausių ir mistiškiausių laikmečio išradimų – nestebino jį pažinojusiųjų. Šiai aistrai liko ištikimas visą gyvenimą. Savo ateljė Stasys fotografavo lankytojus, kurie sumokėdavo už nuotraukas, o namuose įamžindavo šeimos narius: jų gyvenimą sode, išvykas į gamtą – darė tai pavasarį, vasarą, rudenį ir žiemą.

Kviečiame apsilankyti parodoje ir atrasti S. Navicko kūrybos pasaulį – kupiną šviesos, žmonių ir gyvybės.

Parodos kuratorės Rūtos Kapočiūtės ir Zarasų krašto muziejaus informacija.