Sokiškių piliakalnis

Gamta, apžvalgos aikštelės, pažintiniai takai, piliakalniai

Kontaktai

Sokiškių piliakalnis su gyvenviete, Juodžeminis Kalnas – piliakalnis (unikalus objekto MC kodas 1979; Lietuvos Respublikos kultūros paminklų sąrašo Nr. AR196; registro iki 2005 m. balandžio 19 d. Nr. A1513K) ir gyvenvietė (unikalus objekto MC kodas 24757) Ignalinos rajono savivaldybės teritorijoje, į rytus nuo Sokiškių, Dūkšto seniūnija. Piliakalnis yra Samanio ežero vakarų krante esančioje atskiroje kalvoje. Aikštelė ovali, su iškiliu viduriu (55-65 m skersmens), pailga šiaurės rytų – pietvakarių kryptimi, 68x56 m dydžio, iškiliu viduriu, 4 m žemesne pietrytine dalimi. Šlaitai statūs, nuo 4 m aukščio vakaruose iki 22 m. Piliakalnis buvo ilgai ariamas, sunaikinta kultūrinio sluoksnio viršutinė dalis. Dabar dirvonuoja.

Į pietus – pietvakarius ir šiaurės vakarus nuo piliakalnio 6 ha plote yra papėdės gyvenvietė, kurioje rasta brūkšniuotos, lygios ir grublėtos keramikos, kaulinė yla, molinis verpstukas.

1958 m. piliakalnį žvalgė Istorijos institutas. Radinius saugo Lietuvos nacionalinis muziejus. [2]

1980–1983 m. Elena Grigalavičienė ištyrė didžiąją piliakalnio aikštelės dalį – iš viso 1115 m², aptiko iki 2 m storio kultūrinį sluoksnį su įvairiais radiniais: akmeniniais įtveriamaisiais ir kirviais su skyle kotui, šlaku, gyvulių kaulais, brūkšniuota, gludinta, grublėta keramika, kaulo dirbiniais. Aikštelės šiaurės vakarų – šiaurės rytų krašte aptiktas 2–3 m pločio viršuje, iki 1,5 m pločio apačioje negilus griovys, už kurio buvo supiltas 2 m pločio ties pagrindu, iki 0,7 m aukščio pylimėlis ir už jo iškastas antras 5 m pločio, iki 2 m gylio griovys. Jo vidinėje pusėje stovėjo medinė užtvara. Šie įtvirtinimai greičiausiai juosė visą aikštelę. Šiaurės vakarų aikštelės krašte buvo įrengti 1,7 m pločio vartai, kuriuos nuo aptvaro šlaito link šonuose tvirtino stulpų 5,5 m ilgio eilės. Pirmieji mediniai stulpinės konstrukcijos pastatai stovėjo arčiau aikštelės centro. Jie sudegė, o nauji buvo atstatyti arčiau aikštelės pakraščių, kur užlygintas čia buvęs griovys. Pastariesiems vėl sudegus buvo pertvarkyti piliakalnio gynybiniai įrenginiai: užverstas išorinis griovys, pastatinti šlaitai, į išorę praplėsta aikštelė. Iš aiškesnių pastatų liekanų aptikta 5x3,5 m dydžio keturkampė žeminė, įgilinta iki 1 m. Paskutiniame laikotarpyje jau naudoti metaliniai įrankiai: peiliai, ylos, žalvariniai papuošalai: apyrankės, grandinėlės, rasta ir ietigalių fragmentų.

Iš viso rasta apie 700 dirbinių: 500 – kaulo, 107 – akmens, 9 – rago, 53 – molio, 13 – geležies, 6 – žalvario, daugiau kaip 10 000 lipdytinės keramikos fragmentų, apie 11 000 gyvūnų kaulų. 

Piliakalnis datuojamas I tūkstantmečio pr. m. e. IV ketvirčiu – V a.. Lietuvos Respublikos kultūros ministro įsakymas dėl pripažinimo valstybės saugomu – 2005-04-29; Nr. ĮV-190. Paminklo teritorijos plotas 40 000 m². Vizualinio apsaugos zonos pozonio plotas 3 502 000 m².

Atsiliepimai

Komentuoti