Ignalinos rajono turizmo informacijos centras

Paroda „ALGIMANTO PARTIZANŲ APYGARDOS ISTORIJA“

Parodos

Kovo 6–31 d. kviečiame aplankyti parodą „ALGIMANTO PARTIZANŲ APYGARDOS ISTORIJA“.

Paroda atskleidžia Algimanto partizanų apygardos istoriją. Partizaninė kova Aukštaitijoje prasidėjo 1944-ųjų metų vasarą kartu su antrąja sovietine okupacija. Patriotiškai nusiteikę gyventojai, ypač Lietuvos kariuomenės karininkai, šauliai, kaimo jaunimas, ruošėsi kovai prieš okupantus. Priešų armijos gretose nenorėję tarnauti vyrai ėmė slapstytis, kurti ginkluotų kovotojų būrius, vėliau peraugusius į didesnius karinius junginius. 

Šiaurės Rytų Aukštaitijos partizanus suvienijo 1945 metais įkurta Vytauto apygarda: ją sudarė Utenos, Rokiškio, Panevėžio, Zarasų apskrityse veikę daliniai. Didelėje apygardos teritorijoje efektyvus tarpusavio ryšių palaikymas ilgainiui tapo neįmanomas.1947 metų gegužės 1 dieną sudarytas Algimanto apygardos štabas. Apygarda apėmė dabartinių Kupiškio, Rokiškio, iš dalies Pasvalio, Anykščių ir Panevėžio rajonų teritorijas. Atskiri būriai pasiekdavo Radviliškio, Šiaulių, Utenos apskričių valsčius. Algimanto apygarda 1947–1949 metais buvo pagrindinis Aukštaitijos partizanų junginys. Jame laikėsi visa Šiaurės Rytų Lietuvos srities vadovybė, nuolat vyko svarbiausi Aukštaitijos partizanų vadų sąskrydžiai, pasitarimai. 1948 metų rugpjūčio mėnesį suformuotas Šiaurės-Rytų srities štabas. Enciklopedijos duomenimis, Šiaurės-Rytų sritis 1948 m. lapkričio mėnesį pavadinta Rytų Lietuvos sritimi. Apygarda leido laikraštį „Partizanų kova“. Algimanto apygardos partizanai pasižymėjo dideliu kovingumu. Visoje apygardos teritorijoje buvo platinami atsišaukimai, kuriuose gyventojai buvo agituojami nebalsuoti sovietiniuose rinkimuose, raginami nestoti į kolūkius, įspėjami sovietų valdžios pagalbininkai, šnipai. Vėliau taktika dėl kolūkių keičiama: buvo rekomenduojama, kad kolūkių pirmininkais ar jų vadovais taptų partizanams lojalūs asmenys. 

1949-ieji metai Algimanto apygardai buvo lemtingi. Lapkričio 1–2 dienomis sovietiniam saugumui pavyko sunaikinti Algimanto apygardos bei Šarūno rinktinės štabus: žuvo arba į nelaisvę pateko 33 partizanai. Pasibaigus kraupiosioms operacijoms, slaptoje sovietinio saugumo 1949 m. gruodžio 21 dienos pažymoje apie Šarūno rinktinės veiklą Kupiškio apskrityje rašoma, kad rinktinės nariai veikia nedidelėmis grupelėmis, po 3–10 partizanų kiekvienoje. 1950 metų vasarą rinktinės sudėtyje buvo apie 100 partizanų. Lapkričio 1 dieną sovietinis saugumas užfiksavo 73 laisvės kovotojus, iš kurių 29 buvo suimti arba nužudyti, 44 – besislapstantys. Algimanto apygarda buvo viena iš vėliausiai įkurtų partizanų apygardų Lietuvoje, deja, ir trumpiausiai gyvavusi: tiktai trys veiklos metai, amžiams į mūsų tautos istoriją įrašę garbingą Laisvės kovotojų vardą.

Parodoje pristatomi apygardos vadai, partizanai, jų kova.

Parodą parengė Panevėžio kraštotyros muziejaus Istorijos skyriaus muziejininkai E. Markuckytė-Vyšniauskienė ir D. Pilkauskas.